|
[ Požymiai ] [ Tyrimai ] [ Pagalba ] [ Gydymas ] [ Sauskelnės ] [ Įsakymai ] [ Daugiau ] [ Gyvenimo istorijos ]
POŽYMIAI
Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį
nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius susirūpina. Kas tai? Liga
ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir susidėvėjimas?
Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį
atvejį, pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą,
susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais - neuritinėmis (senilinėmis)
plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būllė buvo pavadinta Alzheimerio liga (toliau AL).
AL prasideda neryškiu,
sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi
atmintis yra pagrindinis pažintinis AL požymis, ryškiausiai sutrinka naujos
informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje,
vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis
užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena,
neprisimena, kad reikia valgyti ir t.t.
Sutrinka kalba. AL sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, vėliau
sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda
apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti AL tik
dėl to, kad sergantieji šia liga ligoniai retai kreipiasi į gydytojus
dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.
AL dažniausiai susergama sulaukus 6570 metų amžiaus. Tačiau yra sergančių
mūsų asociacijos narių, kurių amžius nesiekia ir 58 metų. Diagnozavus
Alzheimerio demenciją, ligoniai gydymo
dažniausiai negauna dėl kvotų, lėšų stygiaus, dėl informacijos stokos.
|
