[ Požymiai ] Tyrimai ] Pagalba ] Gydymas ] Sauskelnės ] Įsakymai ] Daugiau ] Gyvenimo istorijos ]

 

POŽYMIAI

 

Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas“?

 

Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį,  pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais - neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būllė buvo pavadinta Alzheimerio liga (toliau AL).

AL  prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis AL požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir t.t.

 

Sutrinka kalba. AL sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti AL tik dėl to, kad sergantieji šia liga ligoniai retai kreipiasi  į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.

 

AL dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus. Tačiau yra sergančių mūsų asociacijos narių, kurių amžius nesiekia ir 58 metų. Diagnozavus Alzheimerio demenciją, ligoniai gydymo dažniausiai negauna dėl kvotų, lėšų stygiaus, dėl informacijos stokos.

 

   

Rugsėjo 21-oji –
Tarptautinė Alzheimerio diena.

   
   
   
   

Atnaujinta 2014.02.18

Psl. 6


Šia liga sergantiems ligoniams būtinai reikalingi vieni ar dveji vaistai ir artimo žmogaus nuoširdi teisinga priežiūra.

© 2006-2014 m.