Reklama ir parama:

Nebrangus svetainių talpinimas (hostingas). Užsiregistravę per mūsų svetainę, paremsite mus ir gausite dovanėlę.

Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio diena.

Šia liga sergantiems ligoniams būtinai reikalingi vieni ar dveji vaistai ir artimo žmogaus nuoširdi teisinga priežiūra.

34 savaitė nr. 27, 2012 m, liepos 6 d,
 

Pasižiūrėkite ir pasvarstykite, ar tikrai skiepai gelbsti  nuo gripo...

Juk Lietuvos ligonių kasos neseniai įsigijo 100000 dozių šios nuostabios amerikoniškos vakcinos.

Filmas apie tai. Faktai kraupūs. 

Jei jau skiepysites patys, pasaugokit nuo to bent savo vaikus.
 

Ar Alzheimeris liks užmarštyje?

Naujoji medžiaga pašalina pagrindinę senatvinės silpnaprotystės priežastį.

Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse aptinkama specifinių baltymų sankaupų, vadinamųjų amiloidų plokštelių. Šios sankaupos lemia uždegimus ir galiausiai tampa nervinių ląstelių žūties priežastimi.

Jų atsiradimą daugiausia lemia mutuojantis baltymas beta amiloido peptidas.

Dieterio Willboldo vadovaujamai darbo grupei iš Diuseldorfe (Vokietija) įsikūrusio Fizikinės biologijos instituto pagaliau pavyko sustabdyti beta amiloido peptido kaupimąsi smegenyse ir iš dalies jį netgi sumažinti.

Atliekant bandymą su Alzheimerio liga susirgusiomis pelėmis paaiškėjo, kad tyrėjų sukurtas peptidas D3 pajėgus surišti beta amiloido peptidą ir tuo būdu ženkliai sumažinti Alzheimerio plokštelių koncentraciją smegenyse. Pagerėjo ne tik gydytų pelių fizinė būklė, bet ir jų kognityvinis pajėgumas. Dabar tyrėjai siekia išsiaiškinti, ar toks poveikis pasireikštų ir tuo atveju, jeigu šį vaistą pelės gautų tiesiog su maistu.

Pirmieji bandymai buvo gana sėkmingi. D3 susideda iš vadinamųjų D enantiomerinių aminorūgščių, o tai yra baltymuose natūraliai pasitaikančių aminorūgščių veidrodinis atspindys.

Jos gerai toleruojamos ir jų paprastai neatakuoja imuninė organizmo sistema. Todėl naujasis daug žadantis medikamentas turėtų būti kuo greičiau išbandytas ir su žmonėmis.

(GEO, 2009 m. balandis)

Paskaitykite apie tai, kaip Žmonių sveikata prastėja dėl pašalinio vaistų poveikio

Alyvų aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio ligos. Tokią išvadą padarė mokslininkai fiziobiologai iš cheminių jutiklių centro Filadelfijoje. Aliejuje esančios medžiagos, tarp jų - oleokantalis, keičia struktūrą toksinių cheminių elementų, kurie, kaip mano specialistai, skatina demencijos - silpnaprotystės - vystymąsi. Mokslininkų nuomone, kaip tik šie cheminiai elementai "tiesiogiai pažeidžia" nervų ląstelių funkcionavimą Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse. Dėl to prarandama atmintis, žūsta ląstelės ir sutrinka smegenų darbo funkcijos. Pasak tyrinėtojų grupės vadovo profesoriaus Paulo Breslino, "šis atradimas gali padėti rasti efektyvią profilaktikos priemonę kovoje su labai sunkiu susirgimu".
Aliuminio silikatai kartais naudojami kosmetikos gamyboje. Taciau jie pažeidžia ir išdžiovina odą. Kenkia vidaus organams. Turi polinkį kauptis smegenų ląstelėse. Manoma, kad jie gali sukelti Alzhaimerio ligą.
Silpnaprotystė bei Alzheimerio liga, mokslininkų skaičiavimais, po 20 metų bus dvigubai dažnesnės ligos. Londono Karališkojo koledžo psichologai, vadovaujami profesoriaus Martino Prince`o, tikina, kad kitąmet pasaulyje demencija sirgs 35 mln. gyventojų. Iki 2030 m.  Šis skaičius šoktels iki 65,7 mln., o 2050 m. pasieks 115 mln.

Mokslininkai teigia, kad sergantieji šiomis ligomis jaučia nepaprastai didelį visuomenės spaudimą. Jie kviečia Pasaulio sveikatos organizaciją paskelbti demenciją (tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimo formų) pasaulio sveikatos prioritetu. Tai padarius valstybės būti priverstos į šią ligą žiūrėti atidžiau, daugiau investuoti į vaistų kūrimą. „The Guardian“ rašo, kad sunku nustatyti tikslų šia liga sergančiųjų skaičių, mat daugelis mažą ar vidutinę ekonomiką turinčių šalių tokios statistikos apskritai neveda. Teigiama, kad vyresnių žmonių pasaulyje ypač daugėja trijuose regionuose: Pietų Azijoje, Lotynų Amerikoje bei Vakarų Europoje. Manoma, kad vyresnio amžiaus žmonių turėtų padaugėti ir šiuo metu skurdesnėse pasaulio valstybėse.

Profesorius M. Prince`as ypač pabrėžia dėmesį žmonėmis, kurie rūpinasi ligoniais – daugelyje šalių tą neapmokamai daro giminaičiai. „Slauga yra viso etato darbas – priklausomai nuo ligonio jį reikia dirbti mažiausiai 8 valandas“, – cituojamas mokslininkas. „Visame pasaulyje slaugės – kurios dažniausiai yra moterys, sutuoktinės ar ligonių vaikai – dažnai persitempia“, – priduria jis. Pasak jo, trys ketvirtadaliai slaugytojų serga rimtomis nervų ligomis, o trečdalis – klinikine depresija. Mokslininkai mano, kad vyriausybės šiuo klausimu gali daug kuo padėti tiek ligoniams, tiek jų šeimoms.
„Demencija ir Alzheimeris nebegali būti ilgiau ignoruojami. Šios ligos yra nepaprasta našta individams, šeimoms, sveikatos apsaugos infrastruktūrai bei pasaulinei ekonomikai“, – priduria britų mokslininkas.

Knyga „Alzheimerio liga. Mano tėvo istorija“ („Tyto alba“, 2010. – 230 p. Iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė) sukrečiantis, graudinantis, o drauge – nepaprastai blaivus dokumentas apie šia liga sergančio žmogaus tikrovę. Stella Braam be pagražinimų rašo apie kasdien silpstančią savo tėvo, garsaus mokslininko, atmintį, apie sveikatos priežiūros sistemą, menkai prisidedančią prie ligonių gerovės, apie kasdienybę, kurios temstančioje atmintyje lieka vis mažiau. Visų mėgstamas ir gerbiamas R. van Neeras nebepajėgia gyventi vienas; perkeltas į globos namus, ima rūpintis, ar pakaks pinigų užsimokėti už viešbutį, į kurį jis nežinia kaip pateko, ir puola slaugytoją, norintį nusegti jam piniginę. Tai tik pradžia; liga progresuoja, padėtis darosi vis liūdnesnė, priežiūra – vis griežtesnė, vaistai – vis stipresni. Dar liūdniau, kad herojus suvokia savo bejėgiškumą... Dukra švelniai, su meile ir pagarba, tačiau blaiviai atveria duris į sergančio tėvo pasaulį, iš kurio tėra vienas išėjimas. Stella Braam (g. 1962) – Nyderlandų žurnalistė ir rašytoja, aštuonerius metus fiksavusi Alzheimerio liga sirgusio savo tėvo René van Neero, mokslininko ir rašytojo, gyvenimą.

Frankfurte prie Maino, vienuose globos namuose, kuriuose prižiūrimi žmonės, sergantys Alzheimerio liga, į pagalbą atėjo šunys.

Taip taip! Specialiai apmokyti šunys paduoda žurnalą, televizoriaus pultą, padeda surasti savo kambarį, ar tiesiog ryte pažadina iš miegų.
    Pastebėta, kad ligoniai pradėjo daugiau šypsotis ir net daugiau kalbėti. Aptarnaujantis personalas sako, kad ligoniai pradėjo prisiminti, kokius jie anksčiau turėjo augintinius, kas ir kur su jais vaikščiodavo.