Naujienos
Alyvų
aliejus gali padėti išvengti Alzheimerio ligos. Tokią išvadą padarė
mokslininkai fiziobiologai iš cheminių jutiklių centro Filadelfijoje.
Aliejuje esančios medžiagos, tarp jų - oleokantalis, keičia struktūrą
toksinių cheminių elementų, kurie, kaip mano specialistai, skatina
demencijos - silpnaprotystės - vystymąsi. Mokslininkų nuomone, kaip tik šie
cheminiai elementai "tiesiogiai pažeidžia" nervų ląstelių funkcionavimą
Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse. Dėl to prarandama atmintis,
žūsta ląstelės ir sutrinka smegenų darbo funkcijos. Pasak tyrinėtojų grupės
vadovo profesoriaus Paulo Breslino, "šis atradimas gali padėti rasti
efektyvią profilaktikos priemonę kovoje su labai sunkiu susirgimu".
Aliuminio
silikatai kartais naudojami kosmetikos gamyboje. Taciau jie pažeidžia ir
išdžiovina odą. Kenkia vidaus organams. Turi polinkį kauptis smegenų
ląstelėse. Manoma, kad jie gali sukelti Alzhaimerio ligą.
Silpnaprotystė
bei Alzheimerio liga, mokslininkų skaičiavimais, po 20 metų bus dvigubai
dažnesnės ligos. Londono Karališkojo koledžo psichologai, vadovaujami
profesoriaus Martino Prince`o, tikina, kad kitąmet pasaulyje demencija sirgs
35 mln. gyventojų. Iki 2030 m. Šis skaičius šoktels iki 65,7 mln.,
|
 |
|
Rugsėjo 21-oji Tarptautinė Alzheimerio
diena.
Šia liga sergantiems ligoniams būtinai reikalingi vieni ar dveji
vaistai ir artimo žmogaus nuoširdi teisinga priežiūra.
| |
|
| |
|
| |
|
| |
|
| |
|
| |
|
| |
|
|
Atnaujinta
2010.01.23 |
|
|
Psl. 55 |
|
o 2050 m. pasieks 115
mln.
Mokslininkai teigia, kad sergantieji šiomis ligomis jaučia nepaprastai
didelį visuomenės spaudimą. Jie kviečia Pasaulio sveikatos organizaciją
paskelbti demenciją (tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių
psichikos sutrikimo formų) pasaulio sveikatos prioritetu. Tai padarius
valstybės būti priverstos į šią ligą žiūrėti atidžiau, daugiau
investuoti į vaistų kūrimą. The Guardian rašo, kad sunku nustatyti
tikslų šia liga sergančiųjų skaičių, mat daugelis mažą ar vidutinę
ekonomiką turinčių šalių tokios statistikos apskritai neveda. Teigiama,
kad vyresnių žmonių pasaulyje ypač daugėja trijuose regionuose: Pietų
Azijoje, Lotynų Amerikoje bei Vakarų Europoje. Manoma, kad vyresnio
amžiaus žmonių turėtų padaugėti ir šiuo metu skurdesnėse pasaulio
valstybėse.
Profesorius M. Prince`as ypač pabrėžia dėmesį žmonėmis, kurie rūpinasi
ligoniais daugelyje šalių tą neapmokamai daro giminaičiai. Slauga yra
viso etato darbas priklausomai nuo ligonio jį reikia dirbti mažiausiai
8 valandas, cituojamas mokslininkas. Visame pasaulyje slaugės
kurios dažniausiai yra moterys, sutuoktinės ar ligonių vaikai dažnai
persitempia, priduria jis. Pasak jo, trys ketvirtadaliai slaugytojų
serga rimtomis nervų ligomis, o trečdalis klinikine depresija.
Mokslininkai mano, kad vyriausybės šiuo klausimu gali daug kuo padėti
tiek ligoniams, tiek jų šeimoms.
Demencija ir Alzheimeris nebegali būti ilgiau ignoruojami. Šios ligos
yra nepaprasta našta individams, šeimoms, sveikatos apsaugos
infrastruktūrai bei pasaulinei ekonomikai, priduria britų
mokslininkas.
Knyga
Alzheimerio liga. Mano tėvo istorija (Tyto alba, 2010. 230 p. Iš
olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė) sukrečiantis, graudinantis, o
drauge nepaprastai blaivus dokumentas apie šia liga sergančio žmogaus
tikrovę. Stella Braam be pagražinimų rašo apie kasdien silpstančią savo
tėvo, garsaus mokslininko, atmintį, apie sveikatos priežiūros sistemą,
menkai prisidedančią prie ligonių gerovės, apie kasdienybę, kurios
temstančioje atmintyje lieka vis mažiau. Visų mėgstamas ir gerbiamas R.
van Neeras nebepajėgia gyventi vienas; perkeltas į globos namus, ima
rūpintis, ar pakaks pinigų užsimokėti už viešbutį, į kurį jis nežinia
kaip pateko, ir puola slaugytoją, norintį nusegti jam piniginę. Tai tik
pradžia; liga progresuoja, padėtis darosi vis liūdnesnė, priežiūra vis
griežtesnė, vaistai vis stipresni. Dar liūdniau, kad herojus suvokia
savo bejėgiškumą... Dukra švelniai, su meile ir pagarba, tačiau blaiviai
atveria duris į sergančio tėvo pasaulį, iš kurio tėra vienas išėjimas.
Stella Braam (g. 1962) Nyderlandų žurnalistė ir rašytoja, aštuonerius
metus fiksavusi Alzheimerio liga sirgusio savo tėvo René van Neero,
mokslininko ir rašytojo, gyvenimą.
Frankfurte
prie Maino, vienuose globos namuose, kuriuose prižiūrimi žmonės, sergantys
Alzheimerio liga, į pagalbą atėjo šunys.
Taip taip! Specialiai apmokyti šunys paduoda žurnalą, televizoriaus pultą,
padeda surasti savo kambarį, ar tiesiog ryte pažadina iš miegų.
Pastebėta, kad ligoniai pradėjo daugiau šypsotis ir net daugiau kalbėti.
Aptarnaujantis personalas sako, kad ligoniai pradėjo prisiminti, kokius jie
anksčiau turėjo augintinius, kas ir kur su jais vaikščiodavo.
Reklama ir parama:
|
Užsiregistravę per mūsų svetainę, paremsite mus ir
gausite dovanėlę.
|
|
 |
Čia galėtų būti ir Jūsų reklama. Reklamuodami
savo svetainę, Jūs paremsite Alzheimerio ligos asociacijos svetainę.
Detaliau susitarsime, rašykite
el.paštu.
|
 |