Alzheimerio ligos pakenkti smegenys,
 lyginant su sveikais



Žurnalas "ALZHEIMERIO LIGA - KAS TAI?" Nr. 1

 Alzheimerio veidai /  Atminties pagalbininkai  /  Kas privertė eiti pas gydytoją /   Klastingi požymiai  /  Demensijos požymių atpažinimas  /  Priemonės šlapimo nesulaikantiems /   Žymūs žmonės 

Demencijos požymių atpažinimas

4 de­men­ci­jos at­pažini­mo žings­niai

1. At­pažin­ti anks­ty­vuo­sius li­gos simp­to­mus
2. Įsi­klau­sy­ti į as­me­nį
3. Įsi­klau­sy­ti į slau­gy­to­ją
4. Ieško­ti pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos

10 anks­ty­vų­jų de­men­ci­jos simp­to­mų

2. Sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas, ge­rai žino­mas užduo­tis. De­men­ci­ja ser­gan­tiems as­me­nims daž­nai yra sun­ku at­lik­ti kas­die­nes, pa­pras­tas už­duo­tis, ku­rios pa­pras­tai ne­rei­ka­lau­ja mąs­ty­mo. De­men­ci­ja ser­gan­tis as­muo ga­li ne­ži­no­ti ko­kia ei­lės tvar­ka ap­si­reng­ti rū­bus ar­ba kaip ruoš­ti mais­tą.

Rugsėjo 21-oji –
Tarptautinė Alzheimerio diena.
 
 
   

 

De­men­ci­ja pa­vei­kia kiek­vie­ną žmo­gų in­di­vi­du­a­liai. Nė­ra dvi­ejų žmo­nių, tu­rin­čių to­kius pat simp­to­mus. Šios cha­rak­te­ris­ti­kos pri­sta­to kas įvy­ko, kad žmo­nės krei­pė­si į gy­dy­to­ją ir ką jie ma­ny­da­vo apie sa­vo bū­se­ną.

Liga užklumpa netikėtai ir visai nelaukiama. Mes pasitelkiame mokslą, žinias, bandome spręsti problemas. Visoje žemėje egzistuoja ligos. Jos nepasirenka pagal tautybę, profesiją ar išsilavinimą.



 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   
   
   
   

Atnaujinta 2014.02.18

Psl. 19

 

Tai pagrindiniai ligos požymiai, bet kiek­vie­nas žmo­gus yra uni­ka­lus, ir de­men­ci­ja juos ­vei­kia skir­tin­gai

1. At­min­ties su­sil­pnė­ji­mas
2. Sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas, ge­rai žino­mas užduo­tis
3. Kal­bos su­tri­ki­mai
4. Ne­sio­rien­ta­vi­mas lai­ke ir vie­to­je
5. Pras­ta ar­ba su­ma­žė­ju­si spren­di­mų pri­ėmi­mų ga­li­my­bė
6. Su­ma­žė­jęs su­ge­bė­ji­mas su­telk­ti dė­me­sį ties kon­kre­čiu da­ly­ku
7. Daik­tų pa­dė­ji­mo vie­tos už­mir­ši­mas
8. Nuo­tai­kos ir el­ge­sio kai­ta
9. As­me­ny­bės po­ky­čiai
10. Ven­gi­mas im­tis ini­cia­ty­vos
 

Kas yra de­men­ci­ja?

De­men­ci­ja yra pro­gre­suo­jan­tis, de­ge­ne­ruo­jan­tis sme­ge­nų sin­dro­mas, pa­lie­čian­tis at­min­tį, mąs­ty­mą, el­ge­sį bei emo­ci­jas. De­men­ci­ja ne­tu­ri jo­kių so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių, et­ni­nių ar ge­og­ra­fi­nių ri­bų. Dau­ge­liu de­men­ci­jos at­ve­jų nė­ra iš­gi­ji­mo ga­li­my­bių, ta­čiau ga­li­ma su­lauk­ti ne­ma­žai pa­gal­bos ir kai ku­rių gy­dy­mo ga­li­my­bių.

Kas lemia de­men­ciją?

Pa­grin­di­nės de­men­ci­jos prie­žas­tys yra:

  • Alzheimerio liga, kuri sudaro 50-60% visų demencijos atvejų ir pasireiškia nenormaliais smegenų audinio pakitimais.

  • Vaskulinė demencija yra antroji pagrindinė priežastis ir apima visas demencijos formas, sąlygotas galvos smegenų pažeidimo ar susilpnėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis.

  • Luji Kūnelių (Lewy bodies) demencija yra susijusi su nenormaliu proteinų surinkimu galvos smegenų ląstelėse.

  • Fronto – temporalinė (kaktinės smegenų skilties) demencija (tokia kaip Pick’o liga) yra susijusi su pokyčiais kaktinėje smegenų skiltyje.

Ko­dėl yra svar­bu at­pa­žin­ti de­men­ci­ją?


De­men­ci­jos po­žy­mių at­pa­ži­ni­mas yra pir­ma­sis žings­nis diag­no­zės nu­sta­ty­mo link. Diag­no­zė ga­li pa­dė­ti nu­ga­lė­ti de­men­ci­ja ser­gan­čių žmo­nių bei jų šei­mos na­rių bai­mę, su­tei­kia di­des­nę ga­li­my­bę nau­do­tis eg­zis­tuo­jan­čio­mis gy­dy­mo ga­li­my­bė­mis, gau­ti in­for­ma­ci­ją ir dau­giau lai­ko skir­ti at­ei­ties pla­na­vi­mui.


Ke­tu­rios pa­grin­di­nės de­men­ci­jos prie­žas­tys


1. Alz­hei­me­rio li­ga.
2. Vas­ku­li­nė de­men­ci­ja
3. Lu­ji kū­ne­lių de­men­ci­ja
4. Fron­to – tem­po­ra­li­nė de­men­ci­ja (kak­ti­nės sme­ge­nų da­lies de­men­ci­ja – Pic­k’o li­ga)

3 mi­tai apie de­men­ciją

Mi­tas De­men­ci­ja yra nor­ma­lus se­nė­ji­mo pa­da­ri­nys.
Fak­tas De­men­ci­ja nė­ra se­nė­ji­mo pro­ce­so da­lis. Nors am­žius yra svar­bus ri­zi­kos fak­to­rius de­men­ci­jai at­si­ras­ti, ta­čiau jis yra ne vie­nin­te­lis. Apie 20% žmo­nių, ku­rių am­žius yra virš 80 me­tų, ser­ga de­men­ci­ja, kas reiš­kia, jog 80% šia li­ga ne­ser­ga.

Mi­tas Jei žmo­gus su­ser­ga de­men­ci­ja, jau nie­ko ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti.
Fak­tas Nors ir nė­ra efek­ty­vaus gy­dy­mo dau­ge­liui de­men­ci­jos for­mų, ta­čiau ga­li­ma gau­ti ga­na daug pa­ta­ri­mų, pa­ra­mos ir in­for­ma­ci­jos iš Alz­hei­me­rio aso­cia­ci­jų. Taip pat yra me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas anks­ty­vo­se de­men­ci­jos sta­di­jo­se.

Mi­tas At­min­ties pro­ble­mos yra tik se­nė­ji­mo da­lis.
Fak­tas Blo­gė­jan­ti at­min­tis nė­ra nor­ma­lu jo­kia­me am­žiu­je ir tu­ri bū­ti ti­ria­ma. At­min­tis ir pro­ti­niai su­ge­bė­ji­mai po tru­pu­tį sil­pnė­ja su am­žiu­mi, ta­čiau tai ne­truk­do kas­die­nia­me gy­ve­ni­me
 

Ko­kie yra pra­di­niai de­men­ci­jos simp­to­mai?

Kiek­vie­nas žmo­gus yra uni­ka­lus ir de­men­ci­ja žmo­nes pa­vei­kia skir­tin­gai – dvi­ejų žmo­nių li­gos ei­ga ne­bus to­kia pa­ti. In­di­vi­do as­me­ny­bė, svei­ka­ta ir so­cia­li­nė si­tu­a­ci­ja yra svar­būs fak­to­riai nu­sta­tant de­men­ci­jos įta­ką žmo­gui. Pa­grin­di­niai de­men­ci­jos simp­to­mai yra:

 

1. At­min­ties su­tri­ki­mai. At­min­ties sil­pnė­ji­mas, ypač trum­pa­lai­kės, yra vie­nas pir­mų­jų ir pa­grin­di­nių de­men­ci­jos simp­to­mų. Žmo­nės su vi­du­ti­niš­ku už­mar­šu­mu dar ga­li pri­si­min­ti ki­tus fak­tus, su­si­ju­sius su jų pa­mirš­tu daik­tu. Pa­vyz­džiui, jie ga­li pa­mirš­ti kai­my­no var­dą, bet jie vis dar ži­no, kad as­muo su ku­riuo jie kal­ba yra ne kas ki­tas, o kai­my­nas. De­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus pa­mirš ne tik kai­my­no var­dą, bet ir vi­są si­tu­a­ci­jos kon­teks­tą.

 

3. Kal­bos su­tri­ki­mai. Ret­kar­čiais kiek­vie­nas tu­ri pro­ble­mų no­rė­da­mas su­ras­ti tin­ka­mą žo­dį, ta­čiau de­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus daž­nai už­mirš­ta pa­pras­tus žo­džius ar žo­džių si­no­ni­mus, ir jo kal­bą ar­ba pa­ra­šy­tą teks­tą tam­pa sun­ku su­pras­ti.

4. Ne­sio­rien­ta­vi­mas lai­ke ir vie­to­je. Kar­tais mes pa­mirš­ta­me sa­vai­tės die­ną ar­ba sa­vo pla­nus, ta­čiau de­men­ci­ja ser­gan­tys as­me­nys ga­li pa­si­klys­ti ži­no­mo­se vie­to­se, pa­mirš­ti kur jie yra ir kaip jie ten pa­te­ko, ne­ži­no­ti kaip grįž­ti na­mo. De­men­tiš­kas žmo­gus ga­li mai­šy­ti die­ną su nak­ti­mi.

5. Pras­ta ar­ba su­ma­žė­ju­si spren­di­mų pri­ėmi­mų ga­li­my­bė. Pa­vyz­džiui, de­men­tiš­kas žmo­gus ga­li ne­tin­ka­mai ap­si­reng­ti, dė­vė­ti ke­le­tą sluoks­nių dra­bu­žių šil­tą die­ną ar la­bai ne­daug ap­si­reng­ti šal­tą die­ną.

6. Su­ma­žė­jęs su­ge­bė­ji­mas su­telk­ti dė­me­sį ties kon­kre­čiu da­ly­ku. De­men­ci­ja ser­gan­čiam as­me­niui ga­li bū­ti sun­ku sek­ti po­kal­bį ar­ba su­si­do­ro­ti su fi­nan­sais (ap­mo­kė­ti są­skai­tas).

7. Daik­tų pa­dė­ji­mo vie­tos už­mir­ši­mas. Kiek­vie­nas ret­kar­čiais ga­li pa­mirš­ti kur pa­si­dė­jo sa­vo pi­ni­gi­nę ar rak­tus. De­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus ga­li pa­si­dė­ti daik­tus į ne­įpras­tas vie­tas, pa­vyz­džiui, ly­gin­tu­vą į šal­dy­tu­vą ar­ba laik­ro­dį į cuk­ri­nę.

8. Nuo­tai­kos ir el­ge­sio kai­ta. Kiek­vie­nas kar­tais ga­li bū­ti liūd­nas ar be nuo­tai­kos. De­men­ci­ja ser­gan­tis as­muo ne­ti­kė­tai ga­li tap­ti emo­cio­na­lus ir jaus­ti smar­kius nuo­tai­kos svy­ra­vi­mus be jo­kios prie­žas­ties.jis taip pat ga­li ro­dy­ti ma­žiau emo­ci­jų nei jam bu­vo bū­din­ga anks­čiau.

9. As­me­ny­bės po­ky­čiai. De­men­tiš­kas as­muo ga­li at­ro­dy­ti vi­siš­kai ki­toks nei bu­vo anks­čiau. Jie ga­li tap­ti su­ir­zę, dep­re­siš­ki, apa­tiš­ki, bai­min­gi ir su­si­jau­di­nę, ypač to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se, kur at­min­ties pro­ble­mos iššau­kia sun­ku­mus.

10. Ven­gi­mas im­tis ini­cia­ty­vos. Kar­tais kiek­vie­nas ga­li pa­varg­ti nuo na­mų, dar­bi­nės veik­los ar so­cia­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. De­men­ci­ja ser­gan­tis žmo­gus ga­li tap­ti la­bai pa­sy­vus, sė­dė­ti prie­šais te­le­vi­zo­rių va­lan­dų va­lan­das, il­giau nei pa­pras­tai mie­go­ti ar­ba pra­ras­ti anks­tes­nius po­mė­gius.

4 de­men­ci­jos at­pažini­mo žings­niai

1. At­pažin­ti anks­ty­vuo­sius li­gos simp­to­mus
Blo­gė­jan­ti at­min­tis ar ku­ris nors ki­tas de­men­ci­jai bū­din­gas simp­to­mas tu­ri bū­ti pri­pa­žin­tas ir iš­tir­tas. Mes ne­tu­rė­tu­me ma­ny­ti, kad tai yra tik “nor­ma­laus” se­nė­ji­mo da­lis.

2. Įsi­klau­sy­ti į as­me­nį
Dau­ge­lis žmo­nių, be­si­skun­džian­čių at­min­ties pro­ble­mo­mis ar ki­tais simp­to­mais bū­din­gais de­men­ci­jai ga­li šia li­ga ne­sirg­ti. To­kius pa­čius simp­to­mus ga­li są­ly­go­ti dep­re­si­ja ir tai tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta bei gy­do­ma. Net jei ne­bus nu­sta­ty­ta nei vie­na de­men­ci­jos prie­žas­tis, as­muo ga­li bū­ti su­si­rū­pi­nęs ir ga­li no­rė­ti ap­tar­ti esan­čius simp­to­mus; nu­ra­mi­ni­mas bei pa­aiš­ki­ni­mas yra svar­būs slau­gos as­pek­tai. Kar­tais ga­li pa­dė­ti to­li­mes­nių veiks­mų pla­na­vi­mas (pla­nas še­šiems – dvy­li­kai mė­ne­sių).

3. Įsi­klau­sy­ti į slau­gy­to­ją
Vie­nas iš ge­riau­sių bū­dų de­men­ci­jai iden­ti­fi­kuo­ti yra ati­dus šei­mos na­rio, ge­riau­siai pa­žįs­ta­čio as­me­nį, iš­klau­sy­mas. Tai ga­li bū­ti su­tuok­ti­nis, ki­tas šei­mos na­rys ar ar­ti­mas drau­gas. At­min­ties su­tri­ki­mo vys­ty­mo­si bei pro­ti­nių su­ge­bė­ji­mų ma­žė­ji­mo is­to­ri­ja yra ypač svar­bi ir bū­ti­na to­li­mes­niems ty­ri­mams.

4 Ieško­ti pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos
Jei su­si­rū­pi­no­te, kad jūs ar jū­sų šei­mos na­rys tu­ri kai ku­riuos de­men­ci­jos simp­to­mus, ieš­ko­ki­te pro­fe­sio­na­lios pa­gal­bos. Tai pri­klau­sys nuo to, ko­kios svei­ka­tos prie­žiū­ros ga­li­my­bės yra jū­sų ben­druo­me­nė­je.

De­men­ci­jos at­pažini­mas

Jūs ga­li­te gal­vo­ti, kad blo­gė­jan­ti at­min­tis ar kar­to­ji­ma­sis ben­drau­jant su ki­tu žmo­gu­mi yra tik na­tū­ra­li se­nė­ji­mo da­lis. Kar­tais, di­dė­jan­tys at­min­ties su­tri­ki­mai ga­li bū­ti anks­ty­va­sis de­men­ci­jos po­žy­mis. Se­nas am­žius ne­są­ly­go­ja at­min­ties pro­ble­mų, bet kai at­min­ties su­tri­ki­mai pra­de­da trik­dy­ti kas­die­nį gy­ve­ni­mą, yra pats lai­kas ieš­ko­ti pa­gal­bos.
Ki­ti de­men­ci­jos simp­to­mai - sun­ku­mai at­lik­ti pa­pras­tas, ge­rai ži­no­mas už­duo­tis, to­kias kaip mais­to ruo­ši­mas, pa­kly­di­mas ge­rai ži­no­mo­se vie­to­vė­se, nuo­tai­kos, as­me­ny­bės bei eleg­sio pa­ki­ti­mai.
Kar­tais žmo­nės ne iš kar­to pri­pa­žįs­ta šiuos simp­to­mus, ypač kai jie vys­to­si iš lė­to ir juos pa­vyks­ta nu­slėp­ti nuo ap­lin­ki­nių ga­na il­gą lai­ką.

Jei jūs ar jums svar­bus žmo­gus pa­ste­bi kai ku­riuos iš šių simp­to­mų, yra svar­bu ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją. Jei bus diag­no­zuo­ta de­men­ci­ja, bus įma­no­ma gau­ti rei­kia­mą ir sa­va­lai­kę pa­gal­bą. Anks­ty­vą diag­no­zė ga­li už­tik­rin­ti pri­ei­na­mus iš­tek­lius ir gy­dy­mą, ga­li­my­bę pla­nuo­ti at­ei­tį. Su­ras­ki­te sa­vo ša­ly­je Alz­hei­me­rio aso­cia­ci­ją - čia ga­li­te gau­ti pa­ta­ri­mų, in­for­ma­ci­jos ir pa­lai­ky­mą.
 

© 2006-2014 m.